Vilniaus pakraštyje besikuriantys biurai miestą gelbės nuo kamščių

2017 03 29

 

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ ekspertai vienbalsiu tvirtina, kad Vilniaus miestui būtų naudinga, kad augtų biurų koncentracija nuo centro nutolusiuose rajonuose. Į tai vis labiau atsižvelgia biurų statytojai – nauji projektai sėkmingai įsitvirtina ir nuo centro nutolusiuose, tačiau arčiau gyventojų esančiuose rajonuose.


Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Mindaugo Kulboko teigimu, per artimiausius kelerius metus bus intensyviai vystomi nauji biurų projektai netoli parodų centro „Litexpo“ ir Pilaitės rajone ties Vakariniu aplinkkeliu.


Pasak M. Kulboko, šiuo metu Vilniuje yra trys dideli biurų koncentracijos (biurų klasterių) židiniai: Konstitucijos prospektas (100 000 kv. m.), J. Balčikonio gatvė (75 000 kv. m. ploto biurų) ir J. Jasinskio g. esantis „Verslo trikampis“ (50 000 kv. m.).


NT ekspertas tvirtina, kad biurą miesto centre besirenkančios įmonės labai vertina matomumo aspektą – tai itin aktualu advokatų kontoroms, bankams. Tačiau, pasak M. Kulboko, matomumo sąvoka kinta – pavyzdžiui, artimiausiu metu dėl intensyvėjančio automobilių srauto bus pastebimos ir netoli Vakarinio aplinkkelio verslo centruose besikuriančios įmonės.


Biurai keliasi arčiau darbuotojo

Pasak eksperto, verslas, rinkdamasis biurų patalpas, vis labiau paiso darbuotojų interesų – kad jiems būtų patogu atvykti iki darbo vietos, kad biuras turėtų kitų privalumų, pavyzdžiui, būtų įsikūręs gamtos pašonėje, kaip verslo klasteris J. Balčikonio g., apsuptas Ozo parko tvenkinių.


„Jei miesto infrastruktūra nevystoma, biurų klasteris gali susidurti su transporto kamščių problema – tai yra neišvengiama. Šiandien svarbiausia užduotis yra kurti klasterį ten, kur ši problema nekiltų. Prie Vakarinio aplinkkelio gyvena apie 147 tūkst. gyventojų, kurie kasdien migruoja į centrinę miesto dalį. Juk ne visoms įmonėms būtina ir aktualu biurą įsirengti centre. Biurai gali būti šalia gyventojų ir kamščiai mieste taptų mažesni“, – pastebi M. Kulbokas.


Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto M. Pakalnio teigimu, biurų ir gyvenamųjų namų plėtra Vilniaus mieste nėra tolygi. Aiškiai matosi klasterizacijos procesai. Apie toliau nuo miesto centro besikuriančius biurus yra daug gyvenamųjų namų – vilniečiai čia pat gali patogiai gyventi, ir dirbti. Tačiau centrinėje miesto dalyje, pavyzdžiui, aplink Konstitucijos prospektą, dėl didelių žemės kainų gyvenamųjų namų projektų vystoma gerokai mažiau ir būstas daugumai biurų darbuotojų yra neįperkamas.


Turi daugiau privalumų

Pašnekovo teigimu, atsitiktinis biurų išsibarstymas visame mieste kartais gali kelti didesnį iššūkį nei koncentravimas vienoje ar keliose vietose. Pavyzdys – viešojo transporto organizavimas: miestui yra lengviau pasiūlyti daugiau greitųjų autobusų, vyksiančių vieno ar kelių biurų klasterių link nei keleivius privežti prie visų nekoncentruotai išsidėsčiusių verslo centrų.


„Įvairių verslų buvimas kartu suteikia pridėtinę vertę, sutelkia daugiau kūrybinės energijos vienoje vietoje. Seniai žinoma, kad jei šalia vienas kito įsikūrę draudimo brokeris ir logistikos kompanijos vadybininkas, yra šansų, kad jie kartu sukurs visai įdomų produktą, atras papildomą verslo galimybę. Biurų telkimasis taip pat skatina papildomos infrastruktūros, pavyzdžiui, laisvalaikio ar maitinimo infrastruktūros plėtrą. Jei klasteris formuojasi netikėtoje, neplanuotoje miesto vietoje, iššūkiu gali tapti būtinybė vystyti infrastruktūrą, pavyzdžiui, transporto. Vilniuje šios problemos beveik nėra, nes biurų statytojai galvoja apie klientus, kurie yra pakankamai racionalūs“, – tvirtina M. Pakalnis.


Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad Konstitucijos pr. eismo apkrova netrukus gali pasiekti ribą, todėl netrukus reikės tobulinti infrastruktūrą – vystant viešąjį transportą, kuriant „park and ride“ sistemą (miesto planavimo principas, leidžiantis automobilį palikti atokiau ir miestą pasiekti viešuoju transportu), plečiant gatves.

„Newsec“ atstovas M. Kulbokas pastebi, kad biurų klasterizacijos situacija Baltijos šalyse skiriasi: Vilniuje nėra vieno ryškaus biurų klasterio, Taline yra ryški biurų koncentracija pačiame miesto centre, o Rygoje nepastebima jokios verslo centrų koncentracijos.

Gaukite naujienas pirmieji

Susisiekite su mumis
X
Žinutė išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.