Tinkamai parinkta kavinės ar restorano vieta lemia verslo sėkmę

Tinkamai parinkta kavinės ar restorano vieta lemia verslo sėkmę

Sostinėje apie plėtrą galvojantys ar besikuriantys kavinių ir restoranų savininkai pirmiausia turi priimti strateginį sprendimą dėl veiklos vietos. Viešojo maitinimo versle nuo to priklauso verslo sėkmė, o įsikūrus konkrečiai koncepcijai netinkamoje lokacijoje ar užsimojus nuomotis netinkamo dydžio plotą, galima nesulaukti pelningumo ar net bankrutuoti. Šiuo metu kavinės ir restoranai paprastai renkasi iš trijų lokacijos variantų: Vilniaus senamiesčio, netoli centro esančiuose rajonuose suaktyvėjusių traukos zonų, didžiųjų prekybos centrų.

Senamiestis

Nežiūrint į tai, kad kiekviena lokacija turi savų privalumų ir trūkumų, senamiestis išlieka pagrindine laisvalaikio praleidimo ir kavinių/restoranų zona Vilniuje, kurioje siekia įsikurti daugelis naują kavinę/restoraną steigiančių ar savo verslą šioje srityje plečiančių verslininkų. Nekilnojamojo turto konsultacijas teikiančios bendrovės „Newsec“ turimais 2015 m. duomenimis, penkiose, high street vadinamose Vilniaus senamiesčio gatvėse, (Vilniaus g., Vokiečių g., Didžioji g., Pilies g., Gedimino pr. iki Lukiškių a.) yra 127 maitinimo veiklą plačiau ar siauriau vykdančios įstaigos, o iš visų naujų nuomininkų tik du vykdo su maitinimu nesusijusią veiklą.

Akivaizdu, kad prie centrinės miesto dalies populiarumo prisideda ir pastarųjų metų tendencija – gyvenimas sugrįžta į miesto centrinę dalį: čia auga kokybiško būsto pasiūla, steigiasi naujos kavinės ir barai, didėja turistų ir gyventojų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 978 841 svečių. Palyginti su 2014 m., svečių skaičius išaugo 5,4 proc.

„Kavinių ir barų savininkams ypač gerai sekasi senamiestyje – neskubantys žmonės čia praleidžia daugiau laiko, nes nori ne tik pavalgyti, bet ir kokybiškai praleisti laiką. Tai natūraliai didina krepšelio dydį ir keičia jo struktūrą. Senamiesčio restoranuose nuperkama daugiau užkandžių, gėrimų, o ypač alkoholio, t. y. produktų su didžiausia pelno marža. Ne mažiau svarbus akcentas yra ir tolygesnis srautų pasiskirstymas – senamiestyje turistai, ypač šiltuoju sezonu, yra aktyvūs nuo ryto, juos pakeičia dienos pietus valgantys miestiečiai, vakarais ir savaitgaliais senamiestyje mėgsta lankytis miesto gyventojai ir svečiai. Negalima pamiršti ir sinergijos su barais ir naktiniais klubais. Darbo laiko 21–24 valandomis negali pasigirti net prekybos centrai“, – sako „Newsec“ atstovas, prekybos patalpų sprendimų konsultantas Žilvinas Bliznikas.

Tai, kad Vilniaus senamiestyje restoranų skaičius tik didės, prognozuoja ir bendrovės „Amber Food“, valdančios restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie pizza“, „La Crepe“ ir kt., atstovas Gediminas Balnis: „Banko filialus ir kitas įstaigas senamiestyje baigia pakeisti restoranai. Jų centrinėje miesto dalyje turėtų tik daugėti. Senamiestis turi daug privalumų: jame gausu turistų, klientus vilioja lauko terasos, natūrali šviesa restoranuose, individualumas, jauki ir kai kuriais atvejais autentiška aplinka.“

Tačiau nedidėlė tinkamų vietų senamiestyje pasiūla lemia, kad laisvą vietą čia pavyksta rasti vis rečiau, o netinkamai parinktas kavinės ir restorano nuomos plotas, neteisingai įvertintas žmonių srautas ir kiti nuomos aspektai gali smarkiai įtakoti verslą. Anot Ž. Blizniko, Vilniaus senamiestyje atsilaisvinusios patalpos dažniausiai net nespėja patekti į viešai prieinamas interneto svetaines, kuriose pateikiami nuomos skelbimai – patrauklių objektų sandoriai labai dažnai įvyksta dar prieš patalpų atlaisvinimą. Be to, net ir radus potencialiai patrauklią vietą kavinei, verslininkams reikia įvertinti ne tik su nuoma, bet ir su verslu susijusias rizikas: derėtis su kaimynais dėl alkoholio licencijos, gauti leidimus terasos įrengimui ir pan. Todėl vis dažniau dėl patalpų nuomos viešojo maitinimo įstaigos kreipiasi į specialistus.

„Reikia nuolat sekti informaciją rinkoje ir žinoti, kada baigiasi patinkančioje vietoje įsikūrusių nuomininkų sutartys, stebėti, tendencijas, kaip sekasi vienam ar kitam restoranui ar kavinei, turint įžvalgų dėl nesėkmingos veiklos – kreiptis į patalpų savininką ir pasidomėti situacija. Tuo savarankiškai užsiimti patiems verslininkams dažnai būna sudėtinga – neapsieinama be konsultanto pagalbos. Pavieniai bandymai derėtis dėl rinkoje pasirodančių objektų atima daug laiko ir pastangų, bet ne visada duoda rezultatą, o laisvi ir trokštami objektai kartais tampa aukciono objektais – nuomos kaina tokiais atvejais tampa labai aukšta. Blogas sprendimas pasirenkant patalpas kainuoja brangiau, nei specialisto pagalba“, – iššūkius vardina „Newsec“ atstovas.

Naujos traukos zonos

Pastaraisiais metais ypač sparčiai vystosi naujos viešojo maitinimo traukos zonos Vilniaus naujamiestyje. „Geras pavyzdys – Šiaurės miestelis, kuris vos per keletą metų tapo nauju viešojo maitinimo traukos centru ne tik čia gyvenantiems žmonėms, bet ir visiems vilniečiams. Vien tik aplink Šeimos aikštę veikia apie 10 kavinių ir restoranų, kurių nemaža dalis duris atvėrė per pastaruosius 12-18 mėn. Pažymėtina, kad čia kuriasi ne greitojo maisto įstaigos ar į mažą kainą orientuotos vietos, o, priešingai, santykinai brangesnes paslaugas siūlančios įmonės“, – sako Ž. Bliznikas.

Šiaurės miestelyje „Ogmios mieste“ restoranų zonos „Foodcourt & square“ projektą kūrusi architektė Gilma Teodora Gylytė pasakoja, kad šią zoną pirmiausia buvo siekta pritaikyti šeimoms. „Anksčiau čia nebuvo vietos, kurioje su visa šeima buvo galima suvalgyti picą, išgerti kavos ir tuo pačiu metu stebėti, kaip lauke supasi vaikas. Kartu su užsakovu sutarėme, kad svarbu sukurti aplinką, kurioje malonu būti. Skverą prie restoranų paviljono kūrėme siekdami išsaugoti esamus medžius, įrengėme landšaftinius suoliukus, ant kurių galima atsisėsti, atsigulti ar pasivažinėti su riedlente. Nuo automobilių buvo svarbu atsitverti augalais, žaliomis erdvėmis“, – apie restoranų skvero idėją kalba architektė.

Anot Ž. Blizniko, tokios už miesto centro esančios zonos yra patrauklios, nes viešojo maitinimo įstaigoms gali pasiūlyti mažesnes nuomos kainas, patogesnį privažiavimą bei automobilių statymo vietas klientams. Kita vertus, jų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar pavyksta pritraukti didelį lankytojų srautą, o tą pasiekti padeda teisingai suformuota teritorija, pramogų pasiūla ir stiprūs, vartotojų mėgstami prekių ženklai.

Patalpos prekybos centruose

Vis daugiau viešojo maitinimo įstaigų taip pat kuriasi stambiuose prekybos centruose, kuriuose be užtikrinto žmonių srauto, gauna ir visą reikiamą infrastruktūrą, aptarnavimą ir net reklamos paslaugas. „Dažniausiai kavinė ar restoranas prekybos centre yra saugesnis verslo variantas: prekybos centrai nuolatos investuoja į lankytojų pritraukimą, svečiams yra užtikrinamas patogus automobilių parkavimas ir patekimas į maisto zoną, konkurentų skaičius taip pat gana ribotas. Tačiau paprastai lankytojams maitinimasis prekybos centre nėra tikslas, o tik priedas prie apsipirkimo ar pramogų: žmonės eina pavalgyti dėl ilgai praleisto laiko prekybos centre, dėl atvykimo po darbo be vakarienės, dėl lankymosi kine ir pan. Atitinkamai lankytojai kelia mažesnius reikalavimus aplinkai ir aptarnavimui nei, pavyzdžiui, kavinei senamiestyje, bei palieka mažiau pinigų“, – teigia Ž. Bliznikas.

„Prekybos centruose vietą noriai renkasi tinklinės kavinės bei restoranai, „greitojo maisto“ įstaigos. Tačiau pastaraisiais metais čia daugėja ir kitokio pobūdžio maitinimo prekės ženklų. Tai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją, kad prekybos centruose auga dėmesys pramogoms, įvairioms laisvalaikio paslaugoms, tad jie ir patys suinteresuoti prisivilioti į skirtingą vartotoją orientuotus tiekėjus. Tuo tarpu kavinėms ir restoranams tai galimybė išplėsti savo auditoriją. Geras to pavyzdys galėtų būti prekybos centras „Panorama“, kuris į savo patalpas pritraukė ne tik dideles tinklines kavines, bet ir tokius prekės ženklus kaip „Drama Burger“, „Grill London“, – mano Ž. Bliznikas.

Kita tendencija – didžiuosiuose Vilniaus prekybos centruose kavinėms bei restoranams pastaraisiais metais skiriamas plotas auga. Stiprėjanti konkurencija tarp prekybos centrų, jų valdytojus verčia nuolatos atnaujinti maitinimo zonas bei didinti šio segmento pasiūlą ir įvairovę. Taip pat dalis prekybos centrų yra įsikūrę šalia verslo centrų, tad atsiranda natūralus poreikis maitinimo vietų didinimui.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės:

Vaida Burvienė

Rinkodaros vadovė

Tel.: +370 614 46793

El. paštas: v.burviene@newsec.lt


Tam, kad galėtume užtikrinti tinkamą svetainės veikimą, naudojame būtinuosius slapukus. Be šių slapukų, taip pat norėtume nustatyti ir analitinius bei reklaminius slapukus, kad, įsimindami jūsų nuostatas ir pakartotinius apsilankymus, galėtume jums suteikti aktualiausią patirtį. Paspausdami „Priimti“ jūs sutinkate, kad būtų naudojami visi nebūtinieji slapukai. Galite pasirinkti, kokius slapukus naudoti, ir daugiau sužinoti apsilankę mūsų Slapukų politikos puslapyje.