Prekybos centruose maistas ir gėrimai toliau išlieka traukos centru

Prekybos centruose maistas ir gėrimai toliau išlieka traukos centru

2017 12 11


Prieš kelerius metus buvo manyta, kad maisto, gėrimų ir restoranų sektorių reikia gana stipriai plėsti, iki 30 proc. prekybos centrų ploto. Tačiau šių dienų NT plėtotojų pozicija pozicija nuosaikesnė – šis sektorius neturėtų užimti  apie 15 proc. prekybos centrų ploto, teigia Jūratė Gaspariūnienė, „Newsec“ prekybinio turto valdymo grupės vadovė, neseniai grįžusi iš parodos „MAPIC 2017“ Kanuose, sutraukusios viso pasaulio NT ekspertus.


Renginyje buvo nemažai diskutuojama, kurioje PC vietoje turėtų būti telkiami maisto ir gėrimų parduotuvės bei restoranai. Sutariama, kad aplink šį sektorių sukasi PC gyvenimas, tai didelis traukos centras ir reikėtų, kad jis būtų PC viduryje, matomoje vietoje, ten, kur verda gyvenimas ir yra daugiausia lankytojų.


„Anksčiau prekybos centrų plėtros teorija buvo priešinga – pagrindiniai traukos centrai turi būti nutolusiose vietose, kad patrauktų klientus gilyn. Todėl prieš dešimtmetį statytuose PC šios zonos daugiausia įkurdintos paskutiniuose aukštuose, toliau nuo pagrindinių alėjų ir aikščių“, – komentuoja J. Gaspariūnienė.


Pasak jos, vis dėlto restoranų perkėlimas į geriausias prekybos centrų vietas nėra tvarus sprendimas, nes prieštarauja plėtros logikai, vartojimo įpročiams. Restoranų pasiūla yra labai plati ir dinamiška, visgi sunkiai įsivaizduojama, kad būtų pietaujama viduryje žmonių ėjimo tako, nes pirkėjai nori jaukumo, patogios erdvės pokalbiui ar šeimos pietums.


Naujos koncepcijos restoranai, maisto ir gėrimo vietos yra populiarios ir duoda daug pridėtinės vertės prekybos centrams. Šių dienų tendencija yra vegetariški, veganiški, sveiko maisto restoranai. MAPIC taip pat akcentuota, kad klientai tampa vis labiau išrankūs, nori naujų įspūdžių, naujos patirties, kokybės, visapusiško aptarnavimo. Net greitojo maisto restoranai patiria šių sunkumų ir bando prisitaikyti, pasakoja pašnekovė.


„MAPIC 2017“ taip pat diskutuota apie aukštos klasės restoranų perkėlimą į prekybos centrus. Viena diskusija buvo pradėta klausimu: „Kiek kartų vakarieniavote prekybos centre romantiškai, ar turėjote verslo pietus?“ Iš kelių šimtų tarptautinės žmonių auditorijos nepakilo nė viena ranka, sako J. Gaspariūnienė.


Diskusijos dalyviai teigė, kad aukštos klasės restoranai galėtų paįvairinti prekybos centrų restoranų zonas, suteikti pridėtinės vertės. Tai, kad tokių restoranų dažniausiai nėra prekybos centruose, yra niša plėtrai.


Akivaizdus ir restoranų cikliškumas: buvo picerijų bumas, nacionalinio maisto bumas, dabar tai keičiasi ir ieškoma naujų sprendimų. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje pastebima tendencija, kad naujos koncepcijos ne visada yra tvarios, jų gyvavimo ciklai dažnai yra trumpi, sako p. Gaspariūnienė.


Lietuva beveik nesiskiria tarptautiniame Europos kontekste. Tai lemia mobili, aktyvi ir smalsi vartotojų karta, kuri daug keliauja, socialiniais tinklais gauna naujausią informaciją čia ir dabar. Vyraujančios tendencijos yra panašios: naujos, netradicinės koncepcijos, sveiko, vegetariško, veganiško maisto restoranai, specializuoti įvairių tautų virtuvių restoranai. Svarbios naujos patirtys, emocijos, geras aptarnavimas.


Vilniaus miesto centre, biurų kaimynystėje ar miegamuosiuose rajonuose esančių prekybos centrų restoranų zonos šiek tiek skiriasi. Vienur svarbesnė yra funkcija ir greitis, kitur – turinys ir įvairovė, aiškina J. Gaspariūnienė.