Startuolių kūrėjams sunku objektyviai nustatyti savo verslo vertę

22 gruodžio, 2017

2017 12 22

Lietuvoje yra daugiau nei 270 startuolių, o visose trijose Baltijos šalyse jų suskaičiuojama daugiau nei 1000. Sėkmingiausi ir daugiausia investicijų pritraukę iš jų – „Vinted“ Lietuvoje, „BitFury“ Latvijoje ir „Transferwise“ Estijoje – bendrai jie surinko beveik pusę milijardo eurų. Visgi verslo vertintojai aiškina, kad pritraukto rizikos kapitalo kiekis nebūtinai atspindi tikrąją startuolio vertę.

Pasak tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ ekspertų, startuolio vertės nustatymas yra atliekamas remiantis tais pačiais principais pagal kuriuos yra vertinamos „jaunos“ įmonės. Tiesa tokio modelio taikymas yra sudėtingas, nes įprasti kintamieji – istoriniai duomenys ir palyginimas su panašiomis įmonėmis yra neprieinami.

„Startuolių veiklos laikotarpis prieš pritraukiant investicijas dažnai yra trumpesnis nei metai, o produktas ar paslauga yra unikalūs, todėl įvertinti jos paklausą yra labai sunku. Palyginti su panašią veiklą teikiančia įmone taip pat yra sudėtinga, nes analogų rinkoje tiesiog gali nebūti – kitu atveju įmonė jau nebegalėtų vadintis startuoliu“, – pasakoja „Newsec“ verslo vertintoja Jurgita Banytė.

Nuo 2008 m., kai Baltijos šalyse prasidėjo startuolių bumas, Estijos startuoliai pritraukė jau 630 milijonų eurų investicijų, Latvijos – 180 milijonų, Lietuvos – 147 milijonus. Tiesa didžiąją šią sumų dalį pavyko pritraukti per kelerius pastaruosius metus įvykusius sandorius, kai investuotojai perspektyviausioms kompanijoms skyrė šimtus milijonų eurų.

Lėšų pritraukimo rekordininkas Baltijos šalyse – Estijos pinigų perlaidų bendrovė „Transferwise“, lapkritį gavusi 280 milijonų eurų finansinę injekciją agresyviai plėtrai Azijos rinkose. Lietuvoje rekordas priklauso sparčiai Europoje ir už Atlanto besiplečiančiai naudotų drabužių pardavimo platformai „Vinted“, per kelis finansavimo etapus pritraukusiai beveik 50 milijonų eurų. Tiesa, tikėtina, kad rekordas netrukus bus pagerintas, 2017 m. rudenį startavę lietuvių kriptovaliutos startuoliai „Monetha“ ir „Bankera“ jau sulaukė 25 ir 31 milijonų eurų investicijų ir ketina rengti tolesnius lėšų pritraukimo raundus.

„Šimtais kartų išaugę startuolių finansavimo mastai parodo augantį investuotojų pasitikėjimą šiuo verslo modeliu. Rinkoje esant aukštam laisvų pinigų kiekiui investuotojai yra priversti ieškoti naujų, pelningų verslo krypčių. Startuoliai pasižymi tuo, kad dažnai planuojamas hyper augimas siūlo itin didelę grąžą. Visgi šie planai dažnai būna nepamatuoti, o investicijos ne tik neatsiperka, bet ir būna prarandamos“, – aiškina J. Banytė.

J. Banytė pabrėžia, kad šiandien vykstantys startuolių pardavimo sandoriai iš esmės remiasi paklausos ir pasiūlos santykiu, parduodama subjektyviai nustatant kainą, nes manoma, kad objektyvių vertinimo kriterijų nėra.

„Kartais atrodo teisinga parduoti arba įsigyti startuolį už siūlomą kainą. Tačiau tokiu būdu nuo optimalios kainos galima nukrypti net kelis kartus. Svarbus ir emocinis ryšys – dažnai kainą vertina patys įkūrėjai, kurie turi asmeninių lūkesčių dėl startuolio ateities, tačiau tokius lūkesčius sunku pagrįsti objektyviu vertinimu“, – aiškina „Newsec“ verslo vertintoja.

Nepaisant ribotų duomenų visgi įmanoma apskaičiuoti startuolio vertę. Įprastai verslo vertinimo profesionalai įvertina startuolio augimo prognozes bei grąžą ir jas koreguoja pagal rinkos sąlygas, verslo aplinkos ekonominių rodiklių įvertinimus, grąžos ir rizikos normas ir kitus kriterijus.

„Profesionalai, vertindami startuolius, žino, kad bankroto rizika yra nepalyginimai didesnė nei jau ilgai sėkmingai veikiančiose įmonėse – JAV atlikto tyrimo duomenimis vidutinė sėkmės išgyventi bent 4 metus yra 40-45 proc. Atsižvelgiant į tai tikimasi, kad grąža iš sėkmingų startuolių turi būti didesnė nei įprastuose versluose. Grąžos rodikliai svyruoja priklausomai nuo sektoriaus ir valdymo formos, pavyzdžiui informacinių technologijų verslas gali turėti 85-90 proc. pelningumą, o jei startuoliai yra valdomi fonduose grąža gali siekti 9-10 proc. nuo paketo. Startuolio pelningumas taip pat priklauso nuo valdytojo strategijos, koncentruojantis į ilgąjį laikotarpį ir augimą galima paaukoti trumpalaikį pelną“, – pasakoja J. Banytė.

European Startup Monitor duomenimis vidutinis startuolio amžius yra 2,4 metų, 77 proc. jų yra orientuoti į tarptautines rinkas. 2515 apžvalgoje tirtų startuolių jau surinko daugiau nei 2 milijardus eurų rizikos kapitalo, o 90 proc. jų savo perspektyvas vertina patenkinamai arba gerai.

Daugiausiai investicijų pritraukę startuoliai Baltijos šalyse

Estija	Investicija, mln. EUR	Lietuva	Investicija, mln. EUR	Latvija	Investicija, mln. EUR
Transferwise	396,40	Vinted	49,76	BitFury	81,31
Skeleton Technologies	51,00	GetJar	31,50	CreamFinance	27,20
Skeleton Technologies	49,90	yPlan	31,40	Atlas Dynamics	8,00
Pipedrive	34,70	TRAFI	6,18	AirDog	6,63
Crystalsol	28,00	Brolis Semiconductors	3,00	Infogr.am	2,81
Agrello	26,10	Integrated Optics	1,20	Clusterpoint	2,81
Change	17,50	Xylo	0,88	Edurio	2,14
Starship Technologies	17,20	PriceOn	0,80	Mintos	2,00
RealEyes	16,20	TransferGo	0,65	DoFinance	2,00
ZeroTurnaround	16,00	Mobile Worker	0,50	Ya Klass / Uzdevumi.lv	1,97
Viso	653,00	Viso	125,87	Viso	136,88