Prekybos ateitis – laimės fizinių ir e. parduotuvių sinergija
Šiandien prekyba susiduria su dviem iššūkiais – elektronine erdve ir Z karta. Lietuvos rinką šie du iššūkiai dar aplenkia – Z kartos perkamoji galia vis dar formuojasi, o elektroninė prekyba sparčiausiai auga Vakarų Europoje, o ypač Jungtinėje Karalystėje. Baltijos šalyse el. prekybos apimtys kasmet auga trečdaliu, bet tai neturi reikšmingos įtakos regione aktyviam prekybos centrų projektų vystymui, pabrėžta NT rinkos apžvalgos „Newsec Property Outlook“ pristatyme.
Jūratė Gaspariūnienė, tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ prekybos turto valdymo grupės vadovė pastebi, kad Lietuvos, kaip ir viso Baltijos regiono bei Lenkijos, elektroninės prekybos bumas dar nepasiekė, bet apimtys nuolat auga.
„Lietuvoje fiksuojamas iki 30 proc. siekantis metinis elektroninės prekybos augimas, tačiau bendroji Baltijos šalių rinkos dalis tenkanti elektroninei prekybai vis dar labai kukli ir tik šiek tiek viršija 3%. Palyginimui, 2018 m. pirmojo pusmečio Europos vidurkis – 8 proc. Planuojama, kad nemaisto produktų prekyba nefizinėse parduotuvėse per ateinančius penkerius metus kasmet augs 11,9 proc., o iki 2022-ųjų turėtų pasiekti 21 proc. visos mažmeninės prekybos apimties. Tuo tarpu maisto produktų prekybos apimtys Europoje kur kas kuklesnės – 4,1 proc.ʻʻ, – įvardija J. Gaspariūnienė.
Lietuvos miestai per maži
Renginyje dalyvavęs „Amber Food“ grupės valdybos pirmininkas Gediminas Balnis paaiškina, kad nedidelį maisto prekybos internetu augimą lemia nedidelis Lietuvos miestų dydis, vertinant Europiniais mastais.
„Maisto į namus pristatymo paslauga sparčiausiai auga didžiuosiuose miestuose – didmiesčiuose gyvenantys žmonės mieliau renkasi maisto į namus paslaugą, nes tai padeda sutaupyti laiką prekybos centruose ir transporto spūstyse. Pavyzdžiui, maisto pristatymas į namus Maskvoje gali sudaryti iki 50 proc. restoranų apyvartos. Manau, kad ir lietuviai, jeigu jiems kasdienį į darbą reikėtų važiuoti valandą į vieną pusę, tada ne tik maistą, bet ir kitas prekes į namus užsisakytų aktyviau“, – paaiškina G. Balnis.
Daugėja prekybos centrų
Nepaisant augančios prekybos elektroninėje erdvėje, Rimantas Perveneckas, APB „Aprangos“ grupės vadovas renginyje pabrėžė, kad išimtis išlieka drabužių prekyba: „Nepasiteisino prognozės, kad artimiausioje ateityje drabužių ir avalynės sektorius pasitrauks į internetą. Pastebime, kad avalynės ir drabužių parduotuvių plotai kaip tik plečiasi, o tai lemia ir naujų verslo centrų atidarymą visose Baltijos šalyse“.
Anot R. Pervenecko, dėl elektroninės prekybos nuostolius greičiausiai patirs nedideli prekybos centrai, o naujų, didžiųjų centrų bus atidaroma vis daugiau, kadangi drabužių ir avalynės parduotuvės pageidauja vis didesnių erdvių.
2018 m. paskelbta apie dviejų prekybos centrų atidarymą Vilniuje. Sostinės Pilaitės rajone prieigose planuojama pastatyti prekybos centrą „Vilnius Outlet“, kuris sudarys 60 tūkst. kv. m. Atgijo idėja iki 2021 m. šalia Vingio parko iškilti antrajam sostinės prekybos ir pramogų centrui „Akropolis“, kuris pasiūlys 70 000 kv. m nuomojamo ploto.
Mobilusis telefonas vaidina vis didesnį vaidmenį pardavimų cikle
„Mobiliojo telefono vaidmuo užima vis svarbesnį vaidmenį dabartinei ir ateinančiai kartai – Z kartos atstovai (net 70 proc.) kaip pagrindinę sprendimo priėmimo priemonę įvardina išmanųjį telefoną. Jie nori visada būti pasiekiami internetu, todėl naudojasi išmaniuoju telefonu. Šie poreikiai keičia ir konkurencinę aplinką – nors jaunajai kartai vis dar svarbu gyvai matyti, paliesti produktą, bet jo kainą jie patikrina savo telefone ir nevengia to pačio produkto užsisakyti internetu, jei pasiūlymas ten yra patrauklesnis. Naujausių Europos tyrimų duomenimis ši tendencija buvo ryški ir dabartinių suaugusiųjų kategorijoje – tokių tikrinančių net 59 proc.“, – pastebi J. Gaspariūnienė.
Išeitis – daugiakanališkumas
„Newsec“ ekspertė pastebi, kad prekybos apimtis efektyviausiai augina internetinės ir fizinės parduotuvės erdvių integravimas, nes toks sprendimas padeda patenkinti tiek jaunosios, tiek vyresnės kartos pirkimo poreikius. Įvairiais kanalais gautos informacijos panaudojimas naujiems verslo ciklams. R. Pravenckas taip pat antrina šiai minčiai teigdamas, kad fizinių ir elektroninių parduotuvių sujungimas į vieną kanalą bus sėkmingiausia prekybos ateityje išeitis.
„Didžiausius elektroninio prekybos augimo tempus ir nuotaikas Europoje diktuoja Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Šių rinkų prekybos patirtis rodo, kad verslo išeitis augant elektroninei erdvei – daugiakanališkumas (angl. omnichannel) – internetinės ir fizinės parduotuvės erdvių integravimas“, – paaiškino J. Gaspariūnienė. „Newsec Property Outlook“ NT rinkos apžvalgos konferencijoje.