Mokslo įstaigų bendrabučiai nebetenkina studentų lūkesčių, trečdalis kambarių lieka tušti

Kasmet vidutiniškai trečdalis Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų bendrabučių kambarių lieka neužimti. Norint juos paversti patrauklesniu pasirinkimu studentams, Vyriausybė pritarė bandomosios finansavimo priemonės kūrimui, siekiant atnaujinti šiuos pastatus. Tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“ pastebi, kad dėl pastatų nusidėvėjimo ir neatitikimo šiuolaikiniams poreikiams bendrabučių konversija tampa vis aktualesnė Lietuvos rinkai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta bendrabučių užimtumo analizė parodė, kad daugelio universitetų bendrabučiuose šis rodiklis siekia 78 proc., kolegijose – daugiau kaip 64 proc., o profesinių mokyklų bendrabučiuose deklaruotų vietų skaičius trigubai viršija apgyvendinimo poreikį.

Mindaugas Kulbokas, „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas, komentuoja, kad prastas bendrabučių užimtumas nėra tik mažėjančio studentų skaičiaus pasekmė. Nors Lietuvos universitetuose studijuojančių skaičius nuo 2009 m. nuosekliai mažėja, pastebimas vis didesnis užsienio studentų skaičiaus augimas. 2018-2019 m. Lietuvoje studijavo 7,6 tūkst. užsieniečių, kurie sudarė 10 proc. visų Lietuvoje studijuojančių asmenų.

Anot eksperto, daugiau nei trečdalis neužimtų kambarių bendrabučiuose demonstruoja, kad gyvenimo kokybė juose nebetenkina šiuolaikinių poreikių. Dėl to dalis studentų renkasi alternatyvą – buto nuomą mieste. Jau kurį laiką bendrabučių išlaikymas išlieka nuostolingas, tačiau didinti nuomos kainas trukdo nepakankamai gera patalpų būklė. Tokia situacija augina bendrabučių konversijos poreikį.

Bendrabutis – ne tik miegamasis

„Išanalizavus bendrabučių rinką Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse matome, kad bendrabutis studentams nebėra tik vieta permiegoti. Užsienyje tiek valstybiniai, tiek privatūs bendrabučiai konkuruoja tarpusavyje ne tik kainomis, bet ir siūlomomis paslaugomis, kurių spektras sparčiai plečiasi. Po tuo pačiu stogu studentams siūlomos bendradarbystės erdvės, maitinimo ir sveikatinimo paslaugos – kavinės, valgykla, sporto salės“, – pastebi „Newsec“ analitikas.

Bendrabučiuose vis daugiau dėmesio skiriama ir kokybiškų bendrųjų erdvių sukūrimui – jos dažniausiai užima apie 30 proc. pastato erdvės. Kuriamos atviro išplanavimo virtuvės, darbo, skalbimo kambariai.

Didžiojoje dalyje užsienio universitetų teikiama kambarių valymo paslauga. Vis dažniau bendrabučiuose atsiranda ir dviračių saugyklos, o bendradarbystės erdvės, kuriose žmonės gali studijuoti, skaityti ar dirbti grupėse, dar išlieka naujovė didžiojoje dalyje Europos miestų. Tačiau ši tendencija greitai populiarėja ir nauji bendrabučiai jau atidaromi su šiomis erdvėmis.

Yra sprendimų didinti patrauklumą

Aukštosios mokyklos Lietuvoje valdo 1,8 mln. kv. m ploto, iš kurių bendras gyvenamosios paskirties plotas siekia 900 tūkst. kv. m., rodo „Newsec“ duomenys. Tačiau įvertinus bendrabučių būklę, gyvenamųjų ir bendrųjų erdvių išplanavimą bei studentų lūkesčius, aiškiai matoma, kad pastatai neatitinka šiuolaikinių poreikių.

Anot eksperto, moderniuose Europos bendrabučiuose studentai dažniausiai gyvena po vieną. Lietuvoje dauguma bendrabučių siūlo gyventi dviviečiuose arba triviečiuose kambariuose.

„Žmogui reikia bent jau 12 kv. m asmeninės erdvės, tuo metu Lietuvoje 18 kv. m kambariuose vis dar gyvena po tris žmones. Modernių Europos bendrabučių mažesniuose kambariuose studentai dažniausiai turi nuosavą stalą, lovą ir vonios kambarį. Didesniuose kambariuose taip pat siūloma ir nuosava virtuvės erdvė“, – palygina M. Kulbokas.

Ekspertas pastebi, kad Lietuvoje siekiant senus bendrabučius paversti patraukliais gyventi, mokslo įstaigos turi kelias alternatyvas. Vienas iš pasirinkimų – kosmetiškai atnaujinti bendrabučius arba iš esmės juos rekonstruoti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Naujų bendrabučių statyba – dar viena išeitis pasiūlyti modernius bendrabučius. Pašnekovas svarsto, kad investicijos į modernius bendrabučius atneštų grąžą, nes Vakarų Europoje bendrabučių segmentas yra patrauklus alternatyvių investicijų segmentas dominantis didelius fondus ir užsienio investuotojus.

„Nėra vieno teisingo pasirinkimo visiems, nes kiekvienos mokslo įstaigos situacija individuali, todėl jai priklausančių bendrabučių situaciją reikia vertinti atskirai – atsižvelgti į nuomininkų ir į valdytojų poreikius, pastato būklę, finansavimo šaltinius“, – vardija M. Kulbokas.

Gaukite naujienas pirmieji

Pateikdamas savo el. pašto adresą ir spausdamas „Prenumeruoti” sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi rinkodaros tikslais. Naujienlaiškio galite bet kada atsisakyti paspaudę naujienlaiškio pabaigoje esančią nuorodą.
Susisiekite su mumis
X
Žinutė išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.