KIEK VERTAS PRESTIŽAS IR KODĖL SVARBU JĮ APSKAIČIUOTI?

KIEK VERTAS PRESTIŽAS IR KODĖL SVARBU JĮ APSKAIČIUOTI?

Prestižas apskaitoje, skirtingai nei kasdieniame gyvenime, yra labai konkretus dalykas, įvardintas ir apibrėžtas apskaitos standartuose. Teisingai apskaičiuotas prestižas padeda tiksliau nustatyti perkamo verslo kainą ir nepermokėti pelno mokesčių. Prestižo nustatymas aktualus ne tik verslo pirkimo-pardavimo, bet ir įmonių reorganizavimo, sujungimo, suliejimo, prijungimo atvejais.

Prestižas – tai skirtumas, kuris susidaro tarp įmonės pajamų ir turto sukuriamos vertės, iš pastarosios atėmus įsipareigojimus.  Jei įmonės pajamos didesnės, nei yra vertas turtas, atėmus įsipareigojimus, ji turi prestižą. Tarkim jei įmonės grynoji vertė apskaičiuota naudojant pajamas yra 1 mln. eurų, turtas – 800 tūkst. eurų, įsipareigojimai (skolos) – 200 tūkst. eurų, tai prestižas būtų apskaičiuojamas taip: 1 000 000 – (800 000 – 200 000) = 400 000. Apibendrintai galima pasakyti, kad prestižas yra tai, ką visi įmonės aktyvai sukuria papildomai, tame tarpe ir personalas, bet konkrečiai jo indėlis čia neišskiriamas. Prestižas turi būti užpajamuojamas įmonės balanse, aktyvuose, kaip nematerialus turtas. Prestižas per keletą metų yra nudėvimas, t.y. tam tikra jo dalis kasmet yra perkeliama į sąnaudas, taigi – mažėja pelnas ir atitinkamai – pelno mokestis.

Prestižo vertinimas ypač aktualus reorganizuojant verslus. Iš vieno balanso į kitą yra atskirai perkeliama dalis turto ir tos dalies įsipareigojimai arba visas verslas.  Kai iš vieno balanso į kitą yra keliama verslo dalis arba visas verslas, atskirai perkeliant turto vienetus ir įsipareigojimų vienetus, skirtumas tarp grynosios turto vertės ir vertės apskaičiuotos naudojant pajamas, kurias kuria tas turtas, vadinamas prestižu.

Turėti tikslų prestižo vertinimą, pasak ekspertės, naudinga ir dėl to, kad nekils nesusipratimų su mokesčių inspekcija, aiškinantis dėl pelno mokesčio. Mūsų tikslas yra apskaičiuoti prestižą labai tiksliai ir teisingai.Per keletą metų jis yra nudėvimas, pagal nusidėvėjimą mažinamas pelnas ir atitinkamai – pelno mokesčiai. Prestižo vertę galima arba nudėvėti arba kitais metais jo vertę nustatyti iš naujo. Mokestine prasme prestižą naudinga turėti kuo didesnį todėl atsiranda rizika jį dirbtinai išpūsti.  “Turint profesionalių nepriklausomų vertintojų išvadą problemų su mokesčiais nekils”, – sakė J.Banytė.

Apskaitoje prestižo terminas atsirado dėl to, kad kai kurie objektai perkami brangiau, nei yra jų rinkos vertė. Permokama dėl įvairių priežasčių – ilgalaikių sutarčių, galimybės plėstis į kitas rinkas,  intelektinės nuosavybės, žmogiškųjų išteklių  ar pan. Atsirado poreikis permoką įtraukti į apskaitą, ir tai daroma, kad pirkėjai ir akcininkai matytų realų verslo vaizdą”, –  teigė NEWSEC verslo vertinimo paslaugų grupės vadovė Baltijos šalims.  

Gaukite naujienas pirmieji

Susisiekite su mumis
X
Žinutė išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.