Investuojančius į NT domina alternatyvūs pasirinkimai

2017 05 05


Daugelis investuojančiųjų į nekilnojamąjį turtą (NT) visame pasaulyje žvalgosi alternatyvių rinkų ir segmentų – patraukliais NT objektais tampa sveikatos priežiūros įstaigos ar studentų bendrabučiai. Tarp geografinių alternatyvų minimas Baltijos regionas, kuriame investuotojai gali tikėtis didesnės grąžos.

 

Pasaulinės NT rinkos tendencijos buvo pristatytos tarptautinėje MIPIM parodoje Kanuose (Le marché international des professionnels de l’immobilier), kurioje šiemet apsilankė daugiau nei 24 tūkst. dalyvių. Keturias dienas trukusioje parodoje buvo aptartos ir pasaulinės investicijų į NT tendencijos.

 

Parodoje viešėjusi tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ investicinių sandorių grupės vadovė Neringa Rastenytė-Jančiūnienė pastebi, kad dėl žemų palūkanų normų pasaulinėse rinkose investicijų grąžos išlieka gana žemos, todėl daugelis investuotojų dairosi alternatyvų.

 

„Alternatyviu arba nišiniu nekilnojamoju turtu įprasta laikyti tokį NT, kuris nepriskiriamas tradiciniam gyvenamajam (namai, butai) ar komerciniam (biurai, prekybos centrai, industrinis NT) nekilnojamajam turtui. Dėl nišinio segmento siūlomos didesnės grąžos nei tradiciniuose segmentuose, populiarėja toks alternatyvus NT, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, studentų bendrabučiai, senelių namai ir „micro housing“ – mažos kvadratūros, vieno asmens ar nedidelės šeimos butai“, – naujus investicijų į NT variantus vardina N. Rastenytė-Jančiūnienė.

 

Specialistės manymu, tokio tipo investicijoms Lietuvoje yra kiek anksti, nors sukūrus kurį nors iš minėtų alternatyvių produktų, jis galėtų rasti savo klientą. „Lietuvoje kaip alternatyva kol kas suvokiamos tokios investicijos, kaip „Orion Healthcare & Wellness Fund“ įsigytas „SPA Vilnius Druskininkai“ nekilnojamasis turtas arba „IKEA Group“ perkamas vėjo jėgainių parkas iš „Orion Alternative Energy Fund“. Senelių namai kaip investicinis produktas būtų patrauklus nebent ateityje“, – pastebi investicinių sandorių grupės vadovė.

 

Pasaulinės tendencijos byloja, kad vis populiaresnė tampa ir butų nuoma iš statytojų. „Newsec“ atstovės teigimu, tiek Lietuvai, tiek jos kaimynėms būtų naudinga pasimokyti iš gerojo Suomijos pavyzdžio.

 

„Suomija ir Baltijos šalys turi po 5 mln. gyventojų, bet Suomijoje pernai sudaryta apie 7 mlrd. Eur komercinio NT sandorių per metus, o pas mus – nesiekia net milijardo. Iš šių sandorių Suomijoje apie 3 mlrd. (40 proc.) sudarė gyvenamojo segmento investiciniai produktai – vystytojai gyvenamąjį plotą išlaiko savo nuosavybėje ir nuomoja. Baltijos šalims vertėtų irgi pagalvoti apie nuomos projektus – čia toks segmentas neegzistuoja“, – sako N. Rastenytė-Jančiūnienė.

 

Jos teigimu, investuotojai žvalgosi ir į alternatyvius regionus – tarp jų patenka ir Baltijos šalys: „Šis regionas investuotojams tampa vis patrauklesnis, čia galima sulaukti 2–3 proc. didesnės grąžos nei Londone, Amsterdame, Paryžiuje, Miunchene ar Milane“.

 

Pasak pašnekovės, anksčiau investuotojai reikalavo, kad minimalus vieno sandorio dydis (investicijos lygio kriterijus) investuojant Baltijos šalyse būtų ne mažesnis nei 100 mln. Eur. Dabar reikalavimai nukrito iki 50 mln. Eur, o pats NT gali būti rizikingesnis, nepilnai išnuomotas, reikalaujantis kapitalinių investicijų. Tačiau išlieka pagrindinis reikalavimas, kad NT būtinai turi būti Baltijos valstybių sostinėse.

 

Šiame kontekste, N. Rastenytės-Jančiūnienės nuomone, Baltijos šalių NT savininkai turėtų rimtai apsvarstyti savo turto pardavimo galimybes, nes palankus pardavėjams „langas“ dar atviras, bet kylant pasaulinėms palūkanų normoms jis pradės vertis. Geros kokybės nauji pastatai ar jų portfeliai su tvariu nuomos srautu turi didžiausias galimybes pritraukti užsienio investuotojų dėmesį.

Gaukite naujienas pirmieji

Susisiekite su mumis
X
Žinutė išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.