GRIEŽTĖJA SKOLINIMO BŪSTUI SĄLYGOS

Griežtėja skolinimo būstui sąlygos

Nuo lapkričio įsigalioja Lietuvos banko patvirtinti atnaujinti Atsakingo skolinimo nuostatai. Jais vadovaudamosi kredito įstaigos privalės paskolos išdavimo skaičiavimui naudoti ne mažesnį nei 5 proc. dydžio palūkanų lygį, taip pat 10 metų trumpinama maksimali kredito trukmė. Ekspertai vieningai sutaria, jog šie pokyčiai palies tik nedidelę dali nekilnojamojo turto rinkos dalyvių dalį.

Pagal atnaujintus nuostatus, maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų. Tačiau, vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas, kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5 proc., palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų.

Suteikiant kreditą fiksuotomis palūkanomis visam paskolos terminui, kliento pajamų ir įsipareigojimų santykio skaičiavimui galės būti naudojamos tik faktinės fiksuotos palūkanos, t. y., vertinant klientą bus neprivaloma taikyti hipotetinio palūkanų padidėjimo.

Nuostatuose taip pat numatyta išimtis, kad jei bankas ar kredito unija įvertins, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skirdamas net ir 60 proc. mėnesio pajamų, būsto paskola jam galės būti suteikta. Tokios paskolos negalės viršyti 5 proc. per metus kredito įstaigos suteiktų naujų būsto paskolų sumos.

Taip pat nustatyta, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų – tai 10 metų trumpiau, nei taikoma dabar.

Anot Lietuvos banko, pakeitimai turės nedidelį poveikį gyventojų galimybėms pasiskolinti norimą sumą ir įsigyti norimą būstą. Retrospektyvi duomenų analizė rodo, kad, jei patvirtinti nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 metų, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, jog sprendimas net ir nesmarkiai griežtinti skolinimo būstui sąlygas, iškart sulaukė rinkos reakcijos.

„Naujiena apie griežtinamas skolinimosi taisykles pirmiausia turėjo psichologinį poveikį – suskubo pirkti ir tie, kurie nebūtų turėję rūpesčių skolindamiesi vėliau, tai galime pajusti iš sujudimo NT rinkoje daugiau nei pusmetį. Tačiau išlieka problema su mažiausias pajamas turinčiais žmonėmis: jiems galimybės įžengti į NT rinką dar nusikelia, – nedideliam būstui atokiau nuo miesto centro tebereikia taupyti daugiau nei dešimtmetį. Sutrumpinus paskolos laikotarpį ir išauginus įmokos dydį, šis procesas tikrai nepalengvėja“, – BNS Plius teigė jis.

NT paslaugų bendrovės „Resolution Advisers LT“, rinkoje dirbančios su prekių ženklu „Newsec“, analitikas Gintaras Toločka prognozuoja, jog po pasikeitimų, keletą mėnesių būsto sandorių skaičius laikinai sumažės.

„Nors metų pradžia šalies būsto segmente buvo gana vangi, tačiau vos pradėjus viešai kalbėti apie atnaujinamus Atsakingo skolinimo nuostatus Lietuvoje iškart stebėjome nemenką rinkos sujudimą, kuris tęsėsi iki pat spalio pabaigos. Dalis pirkėjų suskubo įsigyti būstą anksčiau nei planavo. Dabar galima tikėtis mėnesio ar kelių, kuomet Lietuvos būsto sandorių skaičius bus kuklesnis nei pastaruoju metu, tačiau tai turėtų būti laikinas reiškinys. Tuo tarpu bankams atnaujinti nuostatai buvo greičiau formalumas, kurį jie didžiąją dalimi vykdė jau ir anksčiau“, – BNS Plius aiškino jis.

G. Toločkos teigimu, nors griežtinamos skolinimo būstui sąlygos prisideda prie tvaresnės NT rinkos, tą dar labiau paskatintų visuotinio NT mokesčio įvedimas.

„Žvelgiant į kitų Europos šalių praktiką, galima konstatuoti, kad tokio tipo nuostatos nėra naujiena. Tokie Lietuvos banko veiksmai siekia kurti brandesnę ir tvaresnę šalies NT rinką, kuomet rizikingiausi mažesnes pastovias pajamas gaunantys pirkėjai negali įsigyti neproporcingai didelės vertės būsto. Prie didėjančio NT rinkos tvarumo šalyje dar labiau galėtų prisidėti ir jau kelerius metus viešai svarstomas ir aptarinėjamas visuotinis NT mokestis Lietuvoje, kurio sėkmingo veikimo pavyzdžių taip pat matome daugelyje Europos šalių“, – BNS Plius sakė jis.

Komercinio banko „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė tvirtina, kad pakeitimai pakoreguos kai kurių gyventojų planus skolintis būstui, tačiau naujoji tvarka turės teigiamo poveikio didinant gyventojų supratimą, kad ilgalaikius įsipareigojimus reikia prisiimti tik racionaliai pasvėrus savo finansines galimybes.

„Nuo šiol būsto paskolą bus galima imti ne ilgesniam nei 30 metų terminui. Tiesa, tai bus aktualu nedaugeliui, nes būsto paskola Lietuvoje dažniausiai imama kone perpus trumpesniam laikotarpiui. Vidutinė „Swedbank“ būsto paskolos grąžinimo trukmė siekia maždaug 21 metus. Beje, kai kuriuos pakeitimus galima vadinti jau galiojančios praktikos formalizavimu. Pavyzdžiui, dar iki šių pakeitimų mes klientų mokumo vertinime atsižvelgdavome ir į galimą palūkanų svyravimą, ir į tai, kad reali paskolos įmoka su realiomis palūkanomis ir realiu paskolos terminu neviršytų daugiau nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų“, – teigė ji.

J. Gumuliauskienės teigimu, lyginant su praėjusiais metais, šiemet būsto finansavimo rinkoje jaučiamas didesnis aktyvumas.

„Palankias sąlygas tam sudaro iki rekordinių aukštumų išaugęs būsto įperkamumas, geri gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir didelė naujos statybos būsto pasiūla. Palankus kriterijus skolintis yra ir ypač žema palūkanų norma. Nors jų augimo artimiausius metus ekonomistai neprognozuoja, tačiau vadovaujantis ankstesnių ekonomikos ciklų patirtimi, anksčiau ar vėliau palūkanos tikrai turėtų augti“, – teigė ji.

Tuo tarpu finansų konsultacijų įmonės „M Capital“ direktorius Arnas Markevičius sako, kad pagrindo nerimauti dėl naujų taisyklių turi maždaug 1 proc. besiskolinančiųjų būstui.

„Teisingai elgėsi tie, kurie nepasidavė raginimams ir neskubėjo pasiimti būsto paskolos prieš įsigaliojant griežtesnėms nuostatoms. Tiesa yra ta, kad pagrindo nerimauti dėl naujų taisyklių turi maždaug 1 proc. besiskolinančiųjų: žmonės, kurių galimybės yra ribotos, kuriems ir taip patariama itin atsakingai įvertinti galimas skolinimosi pasekmes. Visiems likusiems svarbiausia taisykle, norint sutaupyti ir pasirinkti jų gyvenimo neapsunkinsiančią būsto paskolą, išlieka būtinybė atsakingai įvertinti visus tokios paskolos aspektus“, – sakė jis.

Pasak A. Markevičiaus, nors ir dešimtmečiu trumpinamas maksimalus paskolos terminas, 30 metų yra pakankamai adekvačią paskolą pasirinkusiam vartotojui.

„Taip pat potencialus paskolos gavėjas turėtų įsivertinti savo galimybes mokėti vidutines kredito įmokas. Būtent vidutines, nes jau kurį laiką pastebima, kad dabartinių būsto kreditų palūkanos yra kur kas mažesnės nei bus ilguoju laikotarpiu. Švietimo šia tema visuomenėje trūko. Atnaujintos skolinimo nuostatos užpildys šią spragą: pagal jas įmokos dydis su 5 proc. palūkanų turi neviršyti 50 proc. asmens ar namų ūkio pajamų“, – sakė jis.

Lietuvos banko valdyba pirmuosius Atsakingojo skolinimo nuostatus patvirtino 2011 metais.

BNS Plius

Gaukite naujienas pirmieji

Susisiekite su mumis
X
Žinutė išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.