Didžiausiuose valstybės reikmėms skirtuose pastatuose tilptų 27 futbolo aikštės

2017 11 17

 

30 didžiausių valstybės funkcijai vykdyti administracinės paskirties pastatų Vilniaus miesto centre užima daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų. Tokiame plote tilptų 27 futbolo aikštės, o vien ministerijų valdomų pastatų  kaina gali  siekti apie 116 mln. Eur. Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Newsec“ ekspertai aiškina, kad brangiausiose miesto vietose susikoncentravusios valstybės institucijos šiandien didesnį dėmesį turėtų kreipti ne į prestižą, o į nekilnojamojo turto valdymo efektyvumą.

 

„Progresą ir efektyvumo didinimą dažnai stabdo politinis argumentas dėl valstybės institucijų prestižo – teigiama, kad valstybės institucijos atstovauja valstybę ir turi būti įsikūrusios geriausiose miesto vietose. Tačiau žvelgiant į ministerijų patalpas galime pastebėti, kad jos turi tik prestižinę vietą – jei pusė pastato sudaro koridoriai ir laiptinės – tai simbolizuoja ne prestižą, o paprasčiausią neefektyvumą. Prestižui ir reprezentatyvumui valstybė skyrė lėšų ir pastatė Valdovų rūmus, o ministerijos ir jų disponuojamas turtas turi būti efektyvaus nekilnojamojo turto valdymo etalonas, rodančios pavyzdį kitoms valstybės institucijoms. Už valstybės turto išlaikymą moka mokesčių mokėtojai – institucijų prestižą turėtume matuoti pagal tai, kaip efektyviai išleidžiame jų pinigus“, – teigia „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.

 

Dalis prestižinėse vietose įsikūrusio valstybės nekilnojamojo turto yra prastos būklės bei žemos energinės klasės, todėl jų komunalinės išlaidos yra itin aukštos. Finansų ministerija yra nustačiusi administracinės paskirties NT panaudojimo efektyvumo rodiklius pagal kuriuos bendros išlaikymo sąnaudos 1 kv. m. neturi viršyti 36 Eur per metus[1]. Visgi pagal Turto banko pateiktus duomenis net  8 iš 14 ministerijų neatitinka šio reikalavimo[2], o, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijoje 1 kv. m. turto administravimo kaštai siekia daugiau nei 64 Eur/kv. m per metus[3] – beveik dvigubai daugiau nei maksimali norma.

 

Anot M. Kulboko, nustatyti NT valdymo efektyvumo rodikliai yra žingsnis į priekį. Jų laikantis būtų artėjama prie privataus sektoriaus standartų.

 

„Standartai yra geri, bet, kaip ir labai dažnai pasitaiko viešajame sektoriuje – pokyčiai nevyksta sklandžiai. Ministerijos nenori mažinti savo valdomą NT, nes patikėjimo teise valdomas turtas joms nieko nekainuoja, o pokyčiai neatneštų aiškios naudos. Visgi yra ir gerų pavyzdžių – spalio mėn. Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė 800 kv. m., taip pademonstruodama, kad erdvės efektyvumui gerinti dar yra daug“, – sako „Newsec“ atstovas.

 

Pašnekovas akcentuoja, kad šiandien diskutuojant apie efektyvų valstybės nekilnojamojo turto valdymą per dažnai kalbama apie iškėlimą į kitą vietą, o ne apie tai, kaip pasiekti, kad institucijos pačios turėtų interesą valdyti savo turtą kuo efektyviau. Šiuo metu prioritetas turėtų būti į esamos situacijos gerinimą ir išnaudojant vidines institucijų galimybes žengti jau patvirtintu turto valdymo centralizavimo keliu.

 

„Įsiveldami į diskusiją apie konkrečią perkėlimo vietą mes bandome nuspręsti už visus – natūralu, kad skirtingos institucijos gali turėti unikalius poreikius, todėl visiems tinkančios vietos rasti nepavyksta. Iniciatyvą veikti turėtume perleisti centralizuotam turto valdytojui, kuris matytų bendrą visiems naudingą turto valdymo paveikslą – atsisakyti neefektyvios ir neskatinančios taupyti patikėjimo teisės, o vadovautis jau priimtais ir nustatytais efektyvumo rodikliais“, – sako „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas.

 

Teisininkai pastebi, jog viena iš pagrindinių problemų, trukdančių vystyti centralizuotą valstybės NT valdymą, yra tai, kad institucijos nėra pasirengusios, ar, paprasčiausiai, nenori dalyvauti šioje reformoje. „Mūsų vertinimu, pagrindinė šios problemos priežastis yra esamas teisinis reguliavimas, kuris nepateikia aiškios valstybės strateginės krypties ar imperatyvių teisės normų, įpareigojančių valstybės NT valdytojus dalyvauti reformoje. Būtent teisinis neapibrėžtumas ir „galimybė pasirinkti“ dalyvauti reformoje, ar ne, lemia institucijų vangumą ir norą išlaikyti status quo“, – teigia advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė, Nekilojamo turto ir infrastruktūros departamento vadovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė.

 

Jos teigimu, valstybės NT valdymas kelia ir artimiausiu metu tikrai kels nemažai iššūkių, o esama sistema bei jai įgyvendinti skirta teisinė bazė dar tikrai nėra puikiai paruoštos. „Būtina suprasti, kad kiekviena netinkamo valstybės NT administravimo diena reiškia, kad iš mokesčių mokėtojų surinktos lėšos skiriamos ne paslaugos kokybei gerinti, o papildomo kvadratinio metro šildymui“, – sako S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė.

 

Š. m. gruodžio 7 d. Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ vyks IV-oji konferencija „Efektyvus valstybės turto valdymas“, skirta aptarti valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo iššūkius, viešąją ir privačią partnerystę šioje srityje bei centralizuotą valstybės turto valdymą. Užsiregistruoti į konferenciją galima čia.

 

[1] Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas 2016 metais. Metinė ataskaita, psl. 29

[2] Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas 2016 metais. Metinė ataskaita, psl. 6

[3] Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas 2016 metais. Metinė ataskaita, psl. 6

Gaukite naujienas pirmieji

Susisiekite su mumis
X
Žinutė išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.